- nuobodingas
- nuobodìngas, -a adj. (1)
1. R108, [K] žr. nuobodus 1: Tavo garsai švelniai plaukia, griaudūs, liūdni, nuobodingi arba linksmi ir juokingi A1883,12. Čionai girdėt ragutis tik ir nuobodingas skambėjimas kankalų V.Kudir.
2. atgrasus, įkyrus, nusibostantis: Nuobodingos yra tam visos tos linksmybės Kel1881,97. Bulbos – ne nuobodingas valgymas Km. Su kokia didžia ir nenuobodinga pilnasčia ... rūpinos MTP38. Bjaurus (grasus, nuobodingas) įžvilgis KI563.
nuobodìnga n.: Kas man buvo vakar meilu, šiandien nuobodinga rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.